Man kažkaip atrodo, kad Saša Kohenas ir nenorėjo juokinti. Norėjo priverst susimąstyti. Bet pasirinko tokią formą, kad jį išleistų į eterį, nes jei rimtai tokius dalykus šnekėtų, šiuolaikinėje visuomenėje jis tiesiog neturėtų eterio.
Prilyginčiau jį Ričardui Gaveliui, kuris savo filosofijai pranešti pasirinko a la pornografinio romano "Vilniaus Pokeris" formą, ir perskaičiusieji irgi susidalijo į dvi dalis, didžioji laikė, kad tai pornografija, mažoji įžvelgė velniškai stiprią filosofiją... Bet vėlgi, jei būtų rašęs tik filosofinius aprašymus, fig jį kas būtų leidęs, fig kas būtų pirkęs ir perskaitęs...