Atsiprasau DOJO, bet mano poziuriu etiketas , dojo tvarka ir "darbine atmosfera" kuri kultivoja japonai labai stabdo pati mokyma. Kodel pabandysiu paiskinti.
Aikido seminaras:
Meistras parodo visiems nauja pratima, paiskinimu nera ir darbas prasideda. Ka tu pamatai ta ir supratai. Sneketi dojo negalima ar zmones venge kalbu arba aiskina labai greitai. Jeigu tu gabus mokinys tai turi sansu kazka suprasti. Isbandyti ta pati pratima su meistru negalima, nes zmones supranta toki dalyka kaip "Tu ka mums netiki? Tai ka tu cia veiki !!! "
O jeigu tau leido isbandyti, tai ne duok deve padariti "ne standartini pratima", jis gi tau ranka gali sulauzyti arba duoti atemi i nosi!!!
Po seminaro, susitikimu su meistrais praktiskai nebuno. Jeigu buna, tai tesiai su mestrais nieks tau ne duoda bendrauti ( kai jis sneka angliskai) ir ne duok deve, jeigu klausima ne apie aikido uzduosi !!!
"Systemos" seminaras:
Pratimas parodytas ir detaliai paiskintas visiems. Jeigu tu ne supratai gali paklausti insturktori, paiskins tau dar karta. Jeigu nesupratai gali padirbti dar su "meistru" ir i klausima "o kas bus jeigu .... ?" tu visada gausi atsakyma. Jeigu nori gali draugiskai isbandyti "meistra", jokiu problemu 
Po seminaro galima asmeniskai bendrauti su "masteriu", isgerti alaus ir t.t . Atmosfera yra labai laisva.
Tik keletas klausimų: "kiek žmonių dalyvauja "Sistemos" seminaruose ir ar ten būna dalyvių, kurie yra pradinukai? Ir jei būna, ar jie asmeniškai bendrauja su "masteriu" ir geria alų?
Mūsų seminaras:
Meistras parodo visiem naują pratimą, po to parodo jį dar su keliais skirtingais juodais diržais, po to - dar ir su mokiniais, kartais ir su vaikais, turinčiais baltą diržą. Paklausia, ar viskas aišku. Jei neaišku, paaiškinama dar kartą. Tada pratimas atliekamas. Meistras vaikšto po salę, pažiūri, kaip kas atlieka pratimą, žinoma, būna klaidų. Suklydęs asmuo stos ar į porą su meistru, arba su jo pagalbininku - taip jam naudos dar daugiau, nes meistras pažiūri iš šono ir paaiškina klaidas.
Kiekvienas seminaras būna skirtas kokiai nors mažulytei problemai išaiškinti iš esmės. Tarkim, vyksta jis paprastai dvi dienas, būna apie 8 valandas treniruočių sumoj. Tai va, kartais būna tik sparingas, kartais tik vaikščiojimas ir t. t. Ir tų pratimų būna ne per daugiausia, sakykim, apie 10, bet jie išaiškinami iš esmės.
Po seminaro per treniruotes dar išsiaiškinama, kas buvo neaišku, per kokią pora savaičių viskas atslūgsta, dirbama toliau, įtraukiant į treniruočių planą naujai suvoktus dalykus.
Dabar kalbant griežtai apie tas tradicijas, kurios pas mus suprantamos kažkodėl išskirtinai tik kaip apeigos. Kokios yra "apeigos" arba "ritualai"?
Prieš treniruotę visi išsirikiuoja į vieną eilę nuo aukščiausio iki žemiausio diržo (hierarchija), atėjus treneriui suklaupia meditacijai, po meditacijos nusilenkia - pas mus - Funakošio portretui, tada sensėjui ir tada vienas kitam. Analogiškai viskas vyksta po treniruotės. Meditacija skirta susikaupimui ir proto išvalymui nuo rūpesčių dėl darbo, dėl pamokų ir. pan., po treniruotės - savotiškai padėkai už treniruotę (bent man), pasiruošimui grįžti į "realų" pasaulį. Per treniruotę, kai treneris paaiškina pratimą, klausia, ar viską supratot, jei supratom, sakom "Os". Partneriai, prieš pradėdami dirbti poroj, nusilenkia vienas kitam, baigdami irgi nusilenkia, išreikšdami pagarbą.
Nematau, kuo šios apeigos turėtų trukdyti mokytis realių dalykų. Jos yra gryniausia pagarba tam, ko mokaisi, tam, iš ko mokaisi, ir treniruočių partneriams.
O kalbant apie tradicijas - tai negi jūs manot, kad senovėj karatistai išmokdavo kažką ir nebetobulėdavo, tik bukai kartodavo tą patį? Tie, kurių tradicijomis sekame? Aš įsivaizduoju tradicijas taip: yra tradicija, kad karate sudaro kumite, kichonas ir katos. Yra ritualai. Viso šito laikomasi. Bet, be abejo, pritaikant realiam pasauliui. Vadinasi, kalbant apie savigyną, patarimai bus vienokie, kalbant apie karate studijas kaip tokias, patarimai bus kitokie. Tema plati, galėčiau rašyti ir rašyti... Tik ar verta? Vis tiek iki galo tokios paklodės neskaitysit
