aisku riebalai irgi turi itakos tam, bet augaliniuose pvz riebaluose yra omega riebiuju rugsciu kurios ir dalyvauja riebalu deginimo procese, o kiti skatina tetosterono gamyba. Bet labiausiai i lasinius eina auksto GI angliavandeniai
Daug čia galima prišnekėti, ištraukti iš konteksto, paminėti tam tikrus riebalus kurie būtini, tam tikrus angliavandneius, kurie nuodas ir t.t. Lygiai taip pat ir atvirkščiai galima prirašyti 5 tomus.
Trumpai, tai:
1. Iš riebalų kalorijų pakanka 10-20 proc. (kiti 30 siūlo, bet manau per daug). Nors egzistuoja dietos (skirtos išvermės sportu užiimantiems), kurių esmė – kalorijos iš riebalų (maždaug 60-85 proc.). Tuomet mažiau naudojamas raumenyse esantis glikogenas, bet vėlgi, čia atskira tema, nes atsiranda visokių blogybių...
2. Aukštas glikogeminis indeksas yra labai gerai, kai kalba eina apie angliavandenių vartojimą ištvermės treniruotės ar kokio maratono metu. Ir aukštas GI nereiškia, kad jis virsta riebalais. Briedas. Svarbiausia energetinis balansas.
3. Augalinių riebalų reikia tiek mažai, kad neverta net šnekėti... Retas kuris mūsų neviršija tos normos, kai kurie dvigubai-trigubai. Nebent vitaminų pardavėjas esi, tai tada reik pagrūzinti, kad pirkti piliules. O omega rūgščių ir žuvyje yra (kaži žuvis augalas ar gyvūnas?
)
4. Labiausiai į riebalus eina nesunaudoti riebalai. Pirmiausia, kad sunaudoti tą patį kiekį riebalų, reikia žymiai daugiau energijos, nei angliavandenių atveju. Antra, jie jau yra riebalai
O angliavandeniai jais dar turi virsti, ten vėl cheminės reakcijos ir bla bla bla... Kiekviena cheminė reakcija, beje, irgi naudoja energiją. Tarkim maisto perdirbimas sunaudoja 5-10 proc. dienos energijos.
5. Riebalai yra puikus energijos šaltinis, tad daugiau judėkime ir būsime sveiki
Organizme esantys riebalai labiausiai deginasi lėto ir vidutinio intensyvumo krūvio metu.
6. Visur reikalingas saikas ir balansas. Galima kaip nori vartyti terorijas, bet čia yra esmė. Mumyse yra esmė
