Straipsnis kaip ir pažintinis tik vat galvoju - mokais kelis metus kata, poto bunkai, ir tau atsiveria praktiniai laužimų , metimų ir t.t. galimybės. O gal geriau tuos metus tiesiogiai mokytis tuos laužimus ,metimus ir pakirtimus?
Abernetis teigia (galima ginčytis, aš tiek kompetencijos neturiu, kad galėčiau, man tiesiog tas teiginys patinka, sakykim), kad VISI koviniai principai užfiksuoti penkiose HEIAN katose, kad jas išstudijavęs mokėsi viską: smūgius, pakirtimus, metimus, smaugimus, laužimus ir t. t. Tai va tas penkias Heian katas, piešinį norint galima išmokti per pusmetį. Jas atlikinėti tobulai, kaip meistrai pusmečio nepakaks, bet to visai nereikia, nes kovoje tie judesiai nebūna tikslūs ir nudailinti, svarbu principas ir judesių seka. Bunkai REIKIA mokytis iš karto, o ne paskui, nes paskui tai daryti beprasmiška - kaskart darydamas kata ir žinodamas, kaip ją pritaikysi, darai visai kitaip nei automatiškai kartodamas piešinį.
Grįžtu prie to, kad savigynos pagal tas katas galima išmokti per metus - manau, gan greitai. Jei tam atsiduosi - tai ir per pusmetį. O paskui jau išties gali viską tobulinti tobulinti ir tobulinti iki meno, bet tu JAU turėsi įgūdžius, kuriem ir buvo skirta karate iš pat pradžių.
O pas mus viskas gaunasi atvirkščiai - viską tobulini tobulini tobulini ilgus metus iki meno, ir žiū po ilgo ilgo laiko tu jau GAL turi įgūdžius, kuriem buvo skirta karate iš pat pradžių. Man toks "priėjimas" yra keistas, kita vertus, jis padeda uždirbti pinigus - esu tikra, kad išmokę gintis iš pat pradžių, dauguma atsisijotų ir "meno" nebedarytų. Taigi ir pinigėliai nuplaukia. Kito paaiškinimo tokiai situacijai neturiu.
Dainiuxui - tiesiog apie save trumpai. Katų nemėgau, kol žinojau tik oficialųji bunkai. Mum buvo įkalta, kad darydamas kata turi kiekvieną akimirką žinoti, kam panaudosi vieną ar kitą judesį. Na, ir kai galvodavau apie tas nesąmones oficialiąsias, mane tiesiog kratydavo, taip kad kata prasmės nemačiau jokios. Kai atradau Abernetį, persimečiau į kitą barikadų pusę - dabar jas mėgstu. Bet daryt - vis tiek ne. Nu ne man pagal charakterį - jis toks staigus, šnai šnai
![Labai juokinga :-]](http://www.fightclub.lt/forum/Smileys/default/zvengia.gif)
. O pritaikyt - labai taip. Tik dabar neturiu su kuo, kaip minėjau, naparnikė raiščius nusitraukė
Bet kam: gal kas iš Vilniaus link vasaros norėtų pagal Abernetį padirbėt kokį kartą į savaitę? Jei taip, rašykit PM.
Ir dar šiokia tokia analogija apie katų darymą, neatidirbant jų pritaikymo.
Sakykim, žmogus turi Bethoveno muzikos natas. Įvairių kūrinių. Jas skaito, varto, gali naktį pažadintas po kurio laiko pasakyt, kurioj vietoj andante, kurioj c-moll, kurioj d-durr, kurioj doremifasol la si, kartais skaitydamas net miglotai įsivaizduoja, kaip tai turėtų skambėti - mintyse. Išmoksta iki tobulybės. Jaučiasi be visa ko ne tik išmanantis, bet ir dvasiškai pakylėtas.
Bet niekada nepabando jų sugroti, nes esą dabar jau ne tie laikai kaip Bethoveno amžininkų - juk vis tiek TAIP nesuskambės...
Kiekvieno teisė rinktis, čia kas be ko.