Dar klausimas dėl shotokano. Neturiu porą mėn. galimybės paklausti kitur. Kodėl varžybose nenaudojami (arba laabai retai naudojami) pakirtimai į kojas?
Papildant Smauglio atsakyma,- tai efektyvios atakos po priesininko isbalansavimo (kai pakirtimo metu jis susvyruoja, arba po pakirtimo nukrenta) yra vienas is Ippon vertinimo kriteriju. Efektyviai atlikta tokia veiksmu kombinacija uztikrina pergale.
Taciau ja atlikti, kaip ir minejo Smauglys - reikalingas meistriskumas, vaikams nelabai iseina (pradeda pernelyg ilgai tampytis sugriebe uz kimono ir pan.), be to didele rizika.
Suaugusiuju varzybose pakirtimas per kojas yra ne toks ir retas dalykas. EC Austrijoje, jei atmintis neapgauna, pakirtimu ir po jo sekusiomis atakomis buvo laimetos dvi finalines kovos. Daug buvo ir atrankinese.
BET! Po finalu chief teisejas atrase velniu ten teisejavusiems, nes vienos kovos metu krisdamas po pakirtimo sportininkas tatami pirmiausia pasieke su galva.. Jis pabreze, kad sportininkas galejo gauti rimta trauma ir tas tiesa. Cia buvo akmuo i teiseju darza, kad nesuziurejo, nes pakirtimas ar metimas turi buti atliktas saugiai, ne tik kad efektyviai (kaip ir viskas shotokane - kontrole).
Kita sio reikalo puse: greiciai dideli, reikia speti. Jei sportininkas speja tik barksteleti savo koja priesininkui per kojas ir viskas... tai viena karta teisejas nieko nesakys. Antra karta GAL nieko nesakys (na, mazu tikrai praslydo, uzkliuvo, nepataike, neisejo, taimingas praejo).. Trecia karta tikrai duos ispejima. Nes toks koju trankymas be ataku traktuojamas kaip priesininko zalojimas.
Tai tiek jei ziurint is varzybu puses, kur tikslas gauti taskus ir laimeti
Taigi, auksto meistriskumo sportininkai atlieka pakirtimus, bet manau visiems ne pro sal juos dar tobulinti ir tobulinti...
