1. O tu jau 30-ties save nurashai, lig planuotum maksimum dar kokius penkis metelius shiame pasaulyje pratemti... 
2. Tiesa pasakius pats nesu Briusas Li ar Džeki Čenas (ne stebuklingo lygio), bet Milono tos katos atlikime irgi nepamaciau kazko angamtishko... 
1. Ačiū, nenurašau. Bet yra šeima, bus vaikai, ir tikrai neturiu kažkokių stebuklingų iliuzijų, kad mano vaikai augs patys tarsi piktžolės patvory, o aš tuo tarpu tobulinsiu katas, nes kad taip jas daryt, reik daryt kas dieną ir ne po valandą trešas... Be to, su mano trauma aš džiaugiuosi, kad bent porą kartų per savaitę galiu į tas trešas nueit, ir atlaikyt kokią žiemos stovyklą su pora trešų per dieną kokias tris dienas. Kur jau čia tokios katos... (Sorry už OT šiokį tokį)
2. Taekvondo bobutės nei mačiau, nei žiūrėsiu, nes neišmanau taekvondo, komentuoti negaliu. Miloną galiu

Antgamtiško ten nieko nėra, faktas. Bet ilgametės treniruotės "prosvečivajet". Todėl, kad atlikimas artimas tobulybei. Jau vien tuo, kad kreipiamas dėmesys į kiekvieną mažiausią judesiuką, į kiekvieną piršto krustelėjimą, galvos pasukimą, į trajektoriją, dubens padėtis ideali, jokio "šatalinimosi" nė su žiburiu nerastum, nerealus lėtumo ir greičio santykis, jo labai trūko chebrai Ki-tei kompozicijoje per pasaulinį tradic. karatė čempionatą, taip sakant škias, būčiau teisėjas, neturėčiau paprasčiausiai prie ko prikibt...
O taip būna vis tiek nedažnai ir tiek
