Žmogaus organizmas sudėtingas, ir daug kintamųjų gali įtakoti vieną ar kitą anomaliją. Gal tai susiję su tuo, kad baigė formuotis organizmas, gal dar su kuo nors, o gal net ir su pratimais kuriuos darei anksčiau. Negali padaryti išvados iš lempos, tam daktarai mokosi 7 metus prieš pradėdami dirbti, o sprendimus patys priima dar po 10 metų.
Biškį atgaivinu temą: aš pats jau daug metų ačkarikas, -4 abi akys, prieš daugel metų daryta operacija (ne lazeriu ir ne regėjimui gerinti, o tiesiog nuolat silpstančiam regėjimui sustabdyti). Nuo to laiko viskas sustojo ir nesikeičia daug metų.
Dėl operacijos, atstatančios akis į normalų regėjimą - čia kiekvieno pasirinkimas kaip kam patogiau. Aš kasdien nešioju akinius, gana daug sportuoju, tačiau nors tai ir nepatogu (sportuot su akiniais arba sportuot be jų, bet sunkiai matant) aš nesirenku linzių ar operacijos, iš vienos pusės dėl kažkokių vidinių baimių ir įsitikinimų, iš kitos pusės tiesiog susitaikau, kad man sportiniai užsiėmimai yra su tam tikrais pasunkinimais. Ir nieko. Kontaktinio sporto metu akinukai ilsisi, o akys ir smegenys visai susitvarko su tuo ką mato. Be abejo, įdomu pažiūrėt, kaip skirtųsi gebėjimai sportui gerai matant ir nenešiojant akinių, bet manau, kad iš esmės nieko nepridėtų, nebent atskirose situacijose. Iš kitos pusės yra pliusas - gerai nematydamas pikto priešininko žvilgsnio ar drimbančių putų, jautiesi ramus ir gali ramiai dirbt
