Kroso lakstymas sveika ne tik širdžiai, bet ir sielaiIr taip, sekantis įdomesnis dienoraščio įrašas. 2003 rugsėjo pirmoji.
Visi važinėjo, kaip apsišikę. Nors greitį sumažino tik iki 50 km/h (kas yra nepaprastai kvaila), bobos ėmė važinėt 30 km/h. Kai vežiau savo karminę mergaitę namo, kažkoks debilas, atidaręs dureles, stūmė geltonai dažytą corrado viduriu gatvelės. Niekaip negalėjau apvažiuot. Kurį laiką lėtai važiavau iš paskos, po kiek laiko neiškentęs pasignalinau
. Tas atsisuko ir ėmė rėkti ant manęs kažką negražaus
. Paskutiniu metu man truputį nesisekė. Regatoje ištisai pavedinėjo įranga. Darbe irgi nemalonu buvo. Vienas kolega pasielgė itin negražiai. Viskas susidėjo į tai, kad man labai reikėjo atpirkimo ožio, kuris už viską atsakytų :punch1:. Na štai, pamaniau, kaip tik puiki proga išsiliet
. Bet mergiotė viską sugadino. Kaip visada prasidėjo "Nemušk, nieko nedaryk jam, nesinervuok" ir pan :blahblah:. Na gerai, pamaniau, padėsiu ją namo, nes jau prie pat ir grįždamas jį apdorosiu :knockout:. Bet grįžtant neradau
.
Vakare nusprendėm pabėgiot prie marių. Paprastai aš bėgu tolimesnę distanciją, apie 6 km, o ji nukerta kampą, kad gautųsi maždaug 2 km. Į priekį bėgam pakrantėmis, grįžtam plentu. Nubėgau pakrantėmis nuo jachtklubo iki užtvankos, per ją į kitą krantą ir pasukau atgal. Po lietaus bėgosi ypač lengvai, oras buvo labai gaivus. Prabėgau pro populiariają prišiukšlintą mašinų stovėjimo aikštelę ties pliažu ir ėmiau kilti į kalną Pažaislio link. Aplink vienuolyną yra išdėlioti "gulintys policininkai". Tokie idiotiški, nereikalingi slenksčiai, per kuriuos reikia labai lėtai važiuot, jei nenori palikti ratų. Visus policininkus neblogai būtų paversti gulinčiais :knockout:. Prabėgus Pažaislį, nuo jachtklubo pusės pasirodė gaidiška mašina - 2 golfas su labai gaidiška aparatūra, nes kolonėlės taip plerpė, kad nebuvo galima išskirti muzikos. Viduje sėdėjo 5 gaideliai. Kai golfui iki "gulinčio policininko" liko apie 20 metrų, pasigirdo balsas iš vidaus, "- Ei tu pydere, traukis iš kelio
". Tai buvo jų fatališka klaida. Reikėjo pirma pravažiuot tą slenkstį ir tik po to rėkti. Kadangi jau senokai ieškojau progos išsilieti, mergiotės šalia nebuvo, aplink buvo miškas, kurį puikiai pažinojau, nusiteikiau progos nieku gyvu nepraleisti :rockon:. Padididau tempą ir pribėgau prie "gulinčio policininko" kaip tik tuo metu, kai golfas ties juo stabtelėjo. Iš visų jėgų spyriau į priekines keleivio dureles. Iš pykčio
spyriau per arti stovėdamas. Durelės šiek tiek įlinko. Truputį atsitraukiau ir spyriau į antrąsias dureles. Sudėjau visą širdį į tą smūgį
. Durelės smarkiai įlinko į vidų ir atrodė, kaip po avarijos. Puoliau atplėšinėt dureles, kad išsitempt artimiausią gaidelį ir pašokdint ant plento. Viduje pasigirdo siaubingas riksmas"- Spausk, spausk!". Priekiniai golfo ratai švilpdami prasisuko. Negalėjau išlaikyti golfo už rankenėlės, todėl paleidau ir riktelėjęs "Su rugsėjo pirmąja, gaidžiai", pabandžiau išspirt dešinę galinę lempą. Pataikiau kiek aukščiau, bet golfas jau buvo pajudėjęs iš vietos ir smūgis nebuvo stiprus, todėl net neįlenkiau skardų
. Kaip tyčia, po ranka nebuvo nei vieno stambesnio akmens. Pasėmęs kelis akmenukus, mečiau į tolstantį golfą, bet net jei ir pataikiau, jie neturėjo padaryti daug žalos. Parodžiau jiems pavymui fuck`ą, kaip galėdamas išraiškingiau ir nubėgau savo keliu toliau. Dar buvo likę maždaug kilometras mano distancijos. Prisivijau mergiotę. Baigėm, kaip visada kartu (sakydamas baigėm, turiu galvoje bėgimą
). Ji papasakojo, kad tie gaideliai su golfu buvo sustoję prie jos ir siūlė pavežti, o jai neatsakius, iškeikė ją. Pasidžiaugiau, kad nors truputį aplampdžiau tą golfą. Baisiai norėjosi aplamdyt ir gaidelius, bet neįsidėmėjau jų numerio
.
Išvada: visgi diena nenuėjo veltui, bent truputį pavyko aplaužyt blogiui ragus. Savijauta mažumėlę pagerėjo :cute:.