Aš kažkaip tą patį klausimą noriu kitaip apsukti, kas artimiau savigynos suvokimui, tad ir mano atsakymai ne visai tokie, kurių tikėtumėtės tradiciškai:
Kadangi jau patyriau savo kailiu, kad stipresnis lengvai gali pralaimeti silpnesniam,
Vadinasi, tokiu ir nebuvo. Išorinė fizinė jėga dar nieko nereiškia. Kiek pamenu iš savo praktikos, tai “spintos“ irgi krenta - tik su didesniu trenksmu.
jei pastarasis nepasimeta
O tai ko čia pasimesti? Jei žinai maršrutą - tai ir nepasiklysi...
(čia ne šiaip pokštas - jame yra paslėpta prasmė... Dabar pradėsiu aiškinti, kada juoktis, o kada susimąstyti...
)
(del ko ir pradejau praktikuoti karate), norejau isgirsti patarimu.
O konkrečiau apie mokyklą?
Kaip pasirengti psichologiskai kovoms gatveje (netiketiems uzpuolimams, pinigu kaulinimams ir pan.) ?
Samurajai ir visokio plauko budistai, kaip mudu su Pugzliu, tai sakome - medituok!...
Jei ketini kovoti gatvėje, tai pats geriausias psichologinis pasirengimas joms - eiti ir kovoti gatvėje. Negali išmokti plaukti nesušlapęs.
Jei vis tik domina savigyna, tada žr. kiek žemiau... O muštynės prie nieko gero neprives! Nes bet kuriuo atveju rezultatas bus liūdnas tau: traumos ar net dvimetrinio gylio duobė - tavo pralaimėjimo atveju, o juk ant kiekvieno stipraus VISADA atsiranda stipresnis; arba, jei net ir laimėsi - turėsi rūpesčių su teisėsauga arba kerštaujančiais pralaimėjusiųjų veiksmais...
Kai tai pamąstai, supranti, kad žmonės BEATODAIRIŠKAI lendantys į gatvių kovas ir save tituluojantys kietais gatvių kovotojais - iš tikro NIEKAIP psichologiškai nesiruošia. Kitaip tariant, jie net nesuka galvos apie pasekmes! Ironiška, bet tai irgi vienas iš būdų tos Zen “tuščios sąmonės“ - nemąstai, kas bus, tai ir “nesiparini“. Labai trumpalaikė ir vedanti į niekur strategija.
O tie, kurie apie tai susimąsto, tai pradeda psichologinį pasirengimą nuo klausimo.. o velniam man to reikia?..
Toliau:
Netikėti užpuolimai - tai tik TAU jie netikėti! Smurtas neatsiranda vakuume! Belieka tik nusiųsti tave daugiau paskaityti šiek tiek mūsų tinklapyje apie savigyną. Vadinasi, kalbant apie psichologinį pasirengimą, prieiname prie dar vieno seno ir gero “samurajiško“ patarimo: visada pasirengęs!
Pinigų kaulinimas - tai dar ne pats blogiausias dalykas. Kaip nuo to apsisaugoti? Arba neturėk grynųjų pinigų (“atsiprašau, o jūs banko korteles imat?..“
), arba turėk tiek - kiek negaila atiduoti kaulintojui (gal jausiesi labdarą padaręs), arba... šitas bene geriausias - nesusitik kaulintojų savo kelyje... Vadinasi, čia jau prieiname prie kito filosofinio patarimo apie maršrutą...
O kovoti reikia savo dojo ir ant tatamio. Tada ir mėlynių mažiau, ir mergoms labiau patinki...
