“...Septyni, aštuoni, devyni...Out!“ – referis kelia į viršų  nugalėtojo ranką , o nokautuotas jo varžovas išnešamas ant neštuvų, rėkiant miniai. Tokio rezultato, kaip savo visiško pranašumo prieš varžovą įrodymo, siekia bet kuris boksininkas.

Koks nokauto mechanizmas?

Profesionalai stengiasi atlikti smūgį į labiausiai pažeidžiamus priešininko kūno ar galvos taškus.
Kaip kartą sakė Rėjus Aselas, Pasaulio profesionalų bokso sunkaus svorio čempiono Maiko Taisono (Mike Tyson)  treneris:

{xtypo_sticky}„Aišku, jog į smūgį reikia įdėti tam tikrą jėgą. Tačiau ne mažiau svarbu yra žinoti, kur ir kada smūgiuoti...“{/xtypo_sticky}

Kokia nokauto anatomija iš fiziologinės pusės?

Dabar pažiūrėkime į smūgio  atlikimą, nekreipdami dėmesio į emocinę jo pusę.

Smūgiuojantysis stengiasi atlikti kuo stipresnį smūgį, įtraukdamas ne tik griežtai nustatyta seka puikiai ištreniruotus raumenis, bet ir juda nuo kojos ant kojos, šitaip sustiprindamas smūgį ir kūno mase. Puolantysis visai ne atsitiktinai taikosi į tam tikrus galvos taškus: pavyzdžiui, į smakrą ar į žandikaulį. Daugiaamžė patirtis rodo, jog smūgiai į būtent tas galvos vietas atneša daugiausia naudos puolančiajam. Kodėl?

Fizikine prasme smūgiu galime laikyti vienos kūno galūnės greitėjimą kitų galūnių atžvilgiu. Galva, aišku, smūgio metu staigiai sujuda. Kaip jau minėta, smūgį stengiamasi atlikti taip, kad organizmas dėl savo anatominių ypatybių negalėtų tinkamai jo amortizuoti. Smūgio metu smegenys stipriai susikrečia, veikiamos inercinės jėgos pagal Antrą Niutono dėsnį pajuda ir iš vidaus trenkiasi į kaukolę. Tuo metu įvyksta jų funkcijų sutrikimas – savotiškas „ trumpas sujungimas“. Ir pagrindinis mūsų organizmo vedlys kuriam laikui praranda jo kontrolę. Sąmonė išsijungia, žmogus griūna . Kiek laiko jis bus be sąmonės, priklauso nuo sukrėtimo lygio ir individualių paties organizmo savybių.

Yra boksininkų, kurie gerai „atlaiko smūgius“, yra ir tokių, kuriems, kad netektų sąmonės, pakanka ir gana lengvo smūgio. Pastarieji dažniausiai greit pasitraukia iš ringo, nes gebėjimo „atlaikyti smūgį“ iš esmės neįmanoma ištreniruoti. Tačiau ir ištvermingiems sportininkams būna nesaldu. Todėl Pasaulinės mėgėjų bokso federacijos sprendimu visose varžybose sportininkai dėvi šalmus.

Kitas įrodymas – sugriauti daugelio kadaise garsių boksininkų likimai. Pavyzdžiui, kur dabar Muchamedas Ali, užėmęs bokso sostą iki Taisono?.. Paskutiniais duomenimis, Ali sunkiai serga, yra beveik neįgalus. Aišku, jo kažkada uždirbti milijonai šiek tiek sušvelnina jo tragediją. Bet juk sveikatos už juos nenusipirksi...

Paveikslėliuose matome, kaip pasiskirsto pagreičiai kaukolėje, priimančioje smūgį. Kaip matome, pavojingiausia yra ne ta mėlynė, kuri gali susidaryti ant veido, o ta, kuri susidaro viduje – smegenų paviršiuje.


Skaičiais pažymėta:
1. švelnieji smegenų dangalai
2. viršutinis sagitalinis sinusas
3. struktūros, atskiriančios smegenų pusrutulius
4. didžiosios smegenys
5. už regėjimą atsakinga smegenų sritis
6. žandikaulis

Smūgio metu įvyksta štai kas:
7. kaukolė pasisuka
8. švelnieji smegenų dangalai išsitempia
9. žandikaulis pasislenka
10. veikiamos inercijos pasistumia smegenys
11. smegenys atsitrenkia į vidinę kaukolės dalį, atsiranda kraujosrūva

Esant nokautui:
12. kaktinių skilčių smegenys taip stipriai trenkiasi į toliau besisukančią kaukolę (13), kad  pažeidžiami smegenų dangalai (14) bei švelniojo smegenų dangalo kraujagyslės ( 15).

Kaip išvengti katastrofinių nokauto pasekmių?

Sergamumas ir mirtingumas, kurie susiję su galvos smegenų traumomis, vadinami „ tyliąja epidemija“, nes į juos kreipiama daug mažiau dėmesio nei į kitus neurologinius susirgimus (pvz. Alzhaimerio liga, insultas ar po AIDS atsiradusi silpnaprotystė).

Smegenų traumos dažnos kontaktiniame sporte. Pavyzdžiui, vien amerikietiškame futbole kasmet įvyksta 250 000 smegenų sukrėtimų, vidutiniškai 8 iš 10 mirties atvejų susiję su galvos traumomis. 20% studentų futbolininkų kiekvieną futbolo sezoną patiria smegenų sukrėtimą, o kai kurie daugiau nei kartą. Daugkartiniai smegenų sukrėtimai gali tapti smegenų atrofijos ir gana rimtų neurologinių sutrikimų priežastimi,  Jei trumpame laikotarpyje įvyksta nemažai smegenų sukrėtimų, tai gali tapti mirties priežastimi.

Žemiau apžvelgsime patofiziologines smegenų sutinimo charakteristikas ir pasiūlysime, kaip gydyti smegenų sukrėtimus, susijusius su sportu.

Kai kurie faktai patvirtina, jog būtina gydytojams ir kitiems sveikatos sistemos darbuotojams išaiškinti lengvų galvos traumų pasekmes. Yra klaidinga nuostata, kad po smegenų sukrėtimų būtinai netenkama sąmonės. Ši nuostata įtvirtinta nesename oficialiame leidinyje, nors jau prieš 25 metus neurochirurgų kongrese padaryta išvada, kad smegenų sukrėtimas nebūtinai sukelia sąmonės netekimą. Smegenų sukrėtimą reikia apibūdinti kaip traumos sukeltus psichinės būklės pokyčius. Po jo gali pasireikšti sąmonės aptemimas ir atminties praradimai.

1966 m. Fisheris aprašė amneziją, ištikusią po traumos, be sąmonės netekimo, ir rėmėsi kitais analogiškais pranešimais, daugiausia susijusiais su futbolistais ir boksininkais. Ommaya Ir Gennarelli, dirbdami su gyvūnais, sukūrė smegenų sukrėtimo modelį, pagal kurį 3 ir 6 laispnio smegenų sukrėtimai įvyksta be sąmonės netekimo. Jie teigė, jog  sąmonės išsaugojimas byloja apie tai, kad veikiančios jėgos nepasiekia aktyvuojančios retikuliarinės sistemos, tačiau pažeidžia kortikalinę, subkortikalinę ir diencefalinę struktūras, todėl pasireiškia sąmonės aptemimas ir atminties praradimas.

Atliekant vėlesnius bandymus su gyvūnais, elektroniniais mikroskopais nustatyta, kad net esant labai lengvai smegenų traumai, matomas  reaktyvinis aksonalinis patinimas, vadinasi, abejotini yra seni įsitikinimai, kad esant smegenų sukrėtimui, nevyksta anatominiai pakitimai. Su smegenų sukrėtimu susijusi amnezija gali būti staigi, po smūgio, ar atsirasti tik po kelerių minučių. Vėlesnis amnezijos ar simptomų išsivystymas leidžia spėti, kad kažkokie patologiniai procesai vyksta etapais, ir jų galima išvengti, jei sportininko būkle bus užsiimta kiek galima anksčiau.

Kolorado valstijos medikai sukūrė principus, apibūdinančius traumos laipsnį, ir veiksmus, kurių reikia imtis, jei įtariamos tokios traumos. Reikia šalinti sportininką iš varžybų, jei jis gauna 1–o laipsnio smegenų sutrenkimą su sąmonės aptemimu, tačiau be sąmonės praradimo ar amnezijos, 20–iai minučių, kol vykdomi tolesni neurologinės funkcijos vertinimai (kas 5 minutes). Jei per 20 minučių nepasirodo amnezijos ar kito sunegalavimo simptomai, dalyvis gali grįžti į varžybas.Jei stebėjimo metu išsivysto amnezija, toks smegenų sukrėtimas laikomas 2 laipsnio, ir sportininkui neleidžiama grįžti į varžybas. Sportininką reikia reguliariai tirti, kad nebūtų praleisti kaukolės vidaus pokyčių išsivystymo požymiai. Jei nebus negalavimų simptomų, sportininkas gali vėl pradėti sportuoti tik po savaitės. Tikrinant psichinę būklę, reikia tikrinti sugebėjimą orientuotis, dėmesį, koncentraciją ir trumpalaikę atmintį. Kol sportininkas yra už varžybų erdvės ribų, jam būtina duoti krūvinius pratimus, norint išaiškinti tokius ankstyvus būklės po smegenų sukrėtimo simptomus, kaip galvos skausmas, vėmimas ir galvos sukimasis. Taip pat reikia atlikti Valsalvos bandymą, pakeliant ligonį į sėdimą padėtį, kad būtų padidintas kaukolės vidinis spaudimas ir kruopščiai kontroliuojami neurologiniai požymiai ir simptomai.

Neurologinei funkcijai įvertinti naudingas paprastas sprinterio bėgimas, kurio metu stebimas sportininko greitis, koordinacija. Tačiau toks bėgimas teoriškai gali sumažinti kaukolės vidaus spaudimą, susitraukiant galvos smegenų kraujagyslėms dėl hiperventiliacijos, todėl nebus pastebėtas ankstyvas ir nedidelis kaukolės vidaus spaudimo padidėjimas.

Jei sportininkas prarado sąmonę (3 laipsnis), reikia jį vežti iš varžybų į artimiausią ligoninę greitosios pagalbos mašina, jei būtina, užtikrinus stuburo kaklinės dalies imobilizaciją.Būtina peršviesti galvą rentgenu visiems sportininkams, kurie buvo praradę sąmonę, taip pat visiems tiems, pas kuriuos po smegenų sukrėtimo pastebimi atskiri vietinio neurologinio nepakankamumo simptomai ar pastovūs psichinės būklės pokyčiai.

Guldymas į ligoninę pateisinamas, jei aptinkami neurologiniai sutrikimai. Jei neurologinė būklė normali, pacientą galima paleisti, suteikus šeimos nariams informaciją apie naktinio budėjimo organizavimą. Gavęs 3 laipsnio traumą, sportininkas gali toliau užsiiminėti sportu tik praėjus 2 savaitėms, jei simptomai nesikartoja. Galiausiai reikia pasakyti, kad žmonės su simptomais po smegenų sukrėtimo (net jei nebuvo atminties praradimų), gavę pakartotinį smegenų sukrėtimą, patenka į rizikos grupę tų, kuriems gali išsivystyti difuziniai smegenų patinimai.

Išsiaiškinus, kokiais principais gydomi ligoniai su smegenų sukrėtimu, kelia rūpestį tai, kad šiai problemai neskiriama tinkamo dėmesio. Mes tikimės, kad atidus galvos traumą patyrusių sportininkų stebėjimas ir jų įvertinimas pagal “Kolorado” principus leis pašalinti šią sergamumo ir mirtingumo priežastį.

Smegenų sukrėtimo užsiiminėjant sportu gydymo principai

Pagal Kolorado valstijos Medicinos draugijos tyrimus

Galvos sutrenkimo gydymo principai sportuojantiems

1 laipsnis. Sąmonės aptemimas be amnezijos ir sąmonės netekimo
Rekomenduojama: Pašalinti sportininką iš varžybų. Tučtuojau jį ištirti ir tirti kas 5 minutes ramioje būklėje, bei sudarius krūvį, kad būtų nustatyti amnezijos išsivystymo požymiai, bei simptomai po galvos sutrenkimo. Leisti vėl dalyvauti varžybose, jei per 20 minučių nepastebima amnezijos požymių, ar kitų sunegalavimo simptomų

2 Laipsnis. Sąmonės aptemimas su amnezija, be sąmonės netekimo
Rekomenduojama: Šalinti sportininką iš varžybų. Reguliariai tirti, norint išaiškinti kaukolės vidaus patologijos požymius. Dar kartą ištirti kitą dieną. Leisti vėl dalyvauti sporto užsiėmimuose ne anksčiau nei po savaitės, jei nesikartoja sunegalavimų simptomai

3 laipsnis. Sąmonės netekimas
Rekomenduojama:  Sportininkas vežamas į  artimiausią gydymo įstaigą greitosios pagalbos mašina su įtvaru sprando srityje, jei to reikia. Atliekamas kruopštus skubus ligonio neurologinio statuso vertinimas. Aptikus patologijos požymius, guldyti į ligoninę. Jei vertinimo rezultatai teigiami, nurodyti šeimos nariam, kaip organizuoti naktinį budėjimą. Leisti vėl dalyvauti sporto užsiėmimuose ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, jei nėra ligos simptomų.

Šaltinis: http://www.ill.ru