FightClub.lt - Cus D'Amato portretas. Ištraukos iš Mike Tyson knygos Undisputed Truth. II dalis

Cus D'Amato portretas. Ištraukos iš Mike Tyson knygos Undisputed Truth. II dalis (2)

Antra dalis vertinių iš Mike Tysono knygos. Prisiminimai apie trenerį, atvedusį Tysoną į boksą.


Aš buvau visai savivertę praradęs, depresuotas ant torazino pasodintas paauglys, kuriam visi diagnozuodavo debilumą ir štai atsiranda baltaodis seniokas, kuris priverčia susiimti ir atstato mano ego. Cus sykį sakė „Maikai, jei kada tave pasisodins psichiatras ir paklaus ar girdi balsus, tu sakysi, kad negirdi, bet gi balsai tau ir liepia sakyti, kad jų negirdi ar ne?“ Cus buvo absoliuti gelmė. Niekas niekada man nebuvo suteikęs tiek sąmoningumo. Jei kas nors pravažiuodavo su Fiat ar Rolls-Royce, jis atsisukdavo į mane ir pasakydavo „tu gali tokį turėti irgi. Tai ne pats sudėtingiausias dalykas gyvenime, būti materialiai apsirūpinusiu yra niekis. Jie galvoja esantys geresni už tave, bet kas iš to, jie niekada nesugebės padaryti to, ką sugebi tu. Tu nešiojiesi didžiulį potencialą savyje. Manai pasakočiau tau tai, jei nematyčiau jo? Aš galbūt galėčiau padaryti taip, kad tu taptum kiek geresniu kovotoju, bet čempiono iš tavęs niekada negalėčiau padaryti. Tai gali tik tu pats“.

O aš visuomet galvojau, kad esu šūdas. Mano mama man sakė, kad aš šūdas. Niekas niekuomet nepasakė nei vieno gero žodžio apie mane, o čia atsiranda diedas, pasakojantis, kad galiu panorėjęs laimėti Oskarą ir kad galiu būti toks pat geras aktorius kaip ir boksininkas. Noriu būti lenktynininku? Jis lažinasi, kad galėčiau tapti geriausiu lenktynininku pasaulyje, būdamas gudresniu ir stipresniu nei visi kiti. „Tu galėtum panorėjęs užkariauti pasaulį. Nenaudok žodžio „negaliu“. Negali sakyti „negaliu“.“

hqdefault
Kai prarasdavau pasitikėjimą, o tai nutikdavo gana dažnai, Cus masažuodavo man sąmonę mintimis ir idėjomis apie egzotišką pasaulį su didžiausiais turtais. Viskas, ką jis pasakojo, man buvo svetima ir nepažinta, bet patiko kaip tai skamba.

„Tau tereikia manęs klausyti. Net karaliai žinos tavo vardą. Visas pasaulis žinos kas tu esi. Tavo pavardė skambės iš lūpų į lūpas. Žmonės gerbs tavo mamą, tavo šeimą, tavo vaikus. Tau įėjus į patalpą, žmonės atsistos ir pasigirs ovacijos.“

DAmato-Tysonc
Cus neleido man nuleisti rankų. Kai atrodė, kad turiu viską mesti ir dingdavo pasitikėjimas, jis ir toliau mane įkvėpinėjo. Jis visuomet sakydavo „mano pareiga yra sluoksnis po sluoksnio nulupti nuo tavęs visas blogybes, kurias patyrei per gyvenimą ir kurios neleidžia atsiskleisti tavo tikram potencialui.“ Jis juos lupo, o aš rėkiau iš skausmo, maldaudamas palikti mane ramybėje. Jis kankino mano sąmonę savo perfekcionizmu. Smūgiuodavau į bokso maišą Cus parodytas kombinacijas, o jis stovėdavo šalia padrąsindamas, bet ir nuolat kartodamas, kad dar yra kur tobulėti.


Cus norėjo, kad aš būčiau agresyviausias ir pikčiausias kada Dievo sukurtas kovotojas. Toks, kurį pamatę žmonės mirtų iš baimės lipdami į ringą. Jis mokė mane nuožmumo ringe ir gyvenime. Tuo metu man to reikėjo. Aš buvau toks nesaugus, toks išsigandęs, traumuotas žmonių, su kuriais leidau gyvenimą iki tol. Nekenčiau pažeminimo ir tyčiojimosi, kurio buvo tiek daug. Tas jausmas lieka su tavim visam gyvenimui. Toks absoliučiai beviltiškas, blogas jausmas. Todėl aš visuomet projektavau į pasaulį save kaip žiaurų, nuožmų karį. Cus įkvėpė man pasitikėjimo, kad daugiau niekada gyvenime nebus patyčių. Žinojau, kad niekas daugiau su manim konfrontuoti nenorės.

Cus buvo žymiai daugiau nei bokso treneris. Jis tiek daug atskleidė many, tarsi būtų koks guru, visuomet pasakantis kažką, kas priverčia sustot ir susimąstyt.

„Nesvarbu kas ką sako, nesvarbu pasiteisinimai ar paaiškinimai, galiausia žmogaus veiksmai parodo tikruosius jo ketinimus“ arba „aš ne kūrėjas. Aš atrandu ir atskleidžiu. Aš įpučiu ugnį iš žarijos. Pučiu tol, kol ugnis įsiliepsnoja.“

Jis gebėjo rasti išminties pačiose banaliausiose situacijose. Camille prižiūrėjo, kad namo gyventojai berniukai atliktų jiems priskirtas užduotis namuose. Aš jų nekenčiau, nes norėjau koncentruotis tik į boksą. Sykį Cus man pasakė „žinai, Camille nori, kad padarytum savo namų ruošos užduotis. Man kaip ir vienodai ar tu jas padarysi ar ne, bet tiesiog jei prisiverstum jas atlikti, tai padėtų tau tobulėti kaip boksininkui“.

„Kaip šiukšlių nešiojimas pagelbės man tapti geresniu boksininku?“ nusijuokiau.

„Nes kai labai nemėgsti kažko daryti, bet darai taip, tarsi tau tai patiktų, tai didelis žingsnis kelyje į asmenines aukštumas.“

benitez-wilfred-111
Po to man nei karto nebereikėjo priminti, kad atlikčiau savo ruošą.

Cus visuomet buvo labai rimtas ir nesielgė su manimi kaip su paaugliu. Jis visuomet padarydavo taip, kad jausčiausi lyg turėtume kažkokią misiją, kurią privalom atlikti. Diena iš dienos besitęsiančios treniruotės, galvojant tik apie vieną dalyką. Jis suteikė man tikslą. Tai buvo nauja mano gyvenime, nes niekuomet tikslų neturėjau apart tų momentų, kai vogdavau.

Kartas nuo karto nutikdavo tam tikrų įvykių, po kurių tikslai atrodydavo labiau apčiuopiami. Sykį į Catskill treniruotis atvyko Wilfred Benitez. Negalėjau nustygti vietoje. Mačiau jį kovojant per televizorių ir jis tikrai buvo kažkas tokio, ką buvo verta žiūrėti. Atrodė lyg turėtų kokį radarą, nes smūgiuodavo priešininkams užsimerkęs. Tikras meistras. Kartu jis atsivežė čempiono diržą. Tom Patti, kitas boksininkas, besitreniruojantis pas Cus, buvo drauge. Benitez leido man paliesti savo čempiono diržą. Atrodė lyg žiūrėčiau į šventajį Gralį.

„Tomi, pažiūrėk į jį, pažiūrėk į diržą. Aš privalau tokį turėti. Dabar treniruosiuos dar intensyviau, o jei laimėsiu, niekuomet jo nenusiimsiu.“

Buvau toks laimingas susitikęs su Benitezu. Jis mane inspiravo ir paskatino dar labiau atsiduoti boksui.
Dėka Cus taip pat aš susitikau su Ali. 1980 spalį važiavome į Albany stebėti dvikovos, kurioje Ali mėgino atsikovoti čempiono titulą iš Larry Holmes, bet šis visiškai jį sumalė. Cus buvo toks įsiutęs, kad aš neatsimenu ar kada daugiau jį tokį mačiau. Po kovos jis visiškai nerodė jokių emocijų, nes turėjo spausti žmonėms rankas, duoti interviu ir t.t., bet vos įlipus į automobilį, jis tiesiog pradėjo spinduliuoti visa neigiama energija. Nepratarėm nei žodžio visas keturiasdešimt penkias minutes.

Kitą rytą Ali kalbėjo telefonu su Cus.

„Kaip tu galėjai leisti, kad tas bomžas tave nugalėtų? Jis bomžas, Muhamedai, jis bomžas. Ne, jis bomžas. Nepasakok man, kad ne bomžas. Kodėl leidai, kad tas bomžas tave nugalėtų?“

Klausiau kalbant Cus ir kiekvieną sykį jam pakartojus žodį „bomžas“, jis skrodė man kūną kaip peilis. Pravirkau.

Tuomet Cus pasakė:

„Čia su manim yra vienas juodukas. Jis dar tik berniukas, bet ateity jis bus sunkaus svorio pasaulio čempionas. Jo vardas Maikas Taisonas. Pašnekėk su juo, Muhamedai. Pasakyk jam, kad manęs klausytų.“

Cus padavė man telefoną.

„Man labai gaila dėl to, kad jūs pralaimėjot“ pasakiau. Buvau it mažas šūdžius.

„Tai dėl ligos. Gėriau vaistus, todėl visai nusilpau ir Holmes mane ir nugalėjo. Pasveiksiu ir neabejoju, kad jį nugalėsiu.“

„Nesijaudinkit, čempione. Kai aš užaugsiu, aš jam atkeršysiu už jus“

RobertoDuran
Daugybė žmonių mano, kad Ali buvo mano mėgstamiausias boksininkas. Bet tiesą sakant tokiu buvo Roberto Duran. Visuomet Ali man atrodė labai gražus ir ryškus kaip asmenybė. O aš buvau žemas, bjaurus ir dar šveplas. Kai pamačiau kovojant Duran, jis atrodė lyg gatvinis. Jis rėkdavo savo priešininkams „Čiulpk tu bybį, gaidy. Kitą sykį atsidursi lavoninėj“. Po to, kai šis nugalėjo Sugar Ray Leonard pirmoje kovoje, nuėjo iki ten, kur sėdėjo Wilfred Benitez ir suriko „Tu neturi nei širdies, nei kiaušų, kad kovotom su manim“.

Šitas žmogus tai aš, pamaniau. Aš norėjau būti juo. Jam nebuvo gėda būti tuo, kuo yra iš tikrųjų. Duran man apeliavo kaip asmenybė. Karjerai progresuojant ir žmonėms giriant mano laukininkiškumą, supratau, kad didžiausia pagyra man yra tuomet, jei kas nors mane pavadina gyvuliu. Grįžus į miestą, eidavau į Victor’s Café, nes girdėjau, kad Duran ten lankydavosi. Sėdėdavau prie staliuko vienas ir apžiūrinėdavau Duran nuotraukas, kabančias ant sienų. Gyvenau savo svajonėse.

 

Atnaujinta 2015 lapkričio 26, Ketvirtadienis. 21:29

Komentarai   

+4 #2 Old School 2015-11-30 00:08
Tikrai labai patiko! Nekantriai laukiam trečios dalies.
Cituoti
+8 #1 Megejas 2015-11-25 20:10
Puikus straipsnis. Daugiau tokiu!
Cituoti

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Naujausi komentarai

  • UFC 211 turnyre paaiškėjo dviejų čempionų diržų likimai
    • Rimtas Kentas
      Kokiose rankose, ką čia kliedi? Apskritai rimtesnio ...
       
    • qquruznikas
      ehhhh uztempe Junior dos Santos truputi,taip gerai ...
       
    • ilari
      Velnias zino kaip cia bus su shitais dviem. Kad ...
       
    • stebetojaslt
      KAžin ar Cainui būtų lengva. Pas Miocic arklio jėga ...
       
    • Specūra
      Pajėgiausias Cain vienareikšmiška i, tik per fuksą ...

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!