FightClub.lt - Imtynių ir kovos menų istorija pagal Chael Sonnen

Imtynių ir kovos menų istorija pagal Chael Sonnen (3)

Niekam ne naujiena, kad Chael Sonnen mėgsta pakalbėti, o dažniausia ir labai aštriai. Ypač, kai kalba apie savo oponentus, jų kovojimo stilių ar apskritai tai, kas pasitaikė ir vis dar pasitaiko jo kelyje. Savo knygoje "The Voice of Reason: A VIP Pass to Enlightenment" šis buvęs UFC kovotojas parašė visą skyrių apie kovos menus, jų subtilybes ir istoriją.


Kovos menų ir imtynių istorija

Nėra daug ką pasakoti apie imtynes apart to, kad tai geriausias sportas visatoje. Be gerumo, jis taip pat ir itin senas sportas. Nesu didelis fanas žmonių, kurie kažką garbina vien todėl, kad tai senoviška ar paslaptinga. Žmonija pridarė daugybę kvailysčių savo istorijoje ir iki pat šių dienų egzistuoja grupelės asmenų, mėgstančių identifikuoti save, susitapatindami su tomis kvailystėmis ir nesuvokdami, kad jie dar kvailesni nei tos durnystės buvo tuomet, kai jas praktikavo. Pažvelgus į istoriją, imtynės yra vienas tų retų dalykų, kurį žmonės suprato ir padarė gerai. Iš kur žinoti? Pakanka užmesti akį į žmonių grupes, kurios užsiiminėjo imtynėmis.

Egipto rašmenys, iškalti akmenyje 2500m. per. Kr. vaizduoja atletus, imtynėmis besiskinančius kelią iš priespaudos. Nesu didelis Egipto fanas, nes jų pastatai trikampio formos, o po mano kovos su Andersonu, pradėjau stipriai nekęsti visko, kas susiję su šita siaubinga geometrine forma. Bet reikia pripažinti, egiptiečiai buvo visai smagūs banditėliai. Baquet III, Egipto valdytojo ir imtynių fano kape iškalti 405 imtynininkų atvaizdai. Raižiniuose matyti dvigubi pargriovimai ir kita technika, naudojama iki šių laikų. Egiptiečiai net užrašė taisyklių sąrašą ir instrukcijas ant papiruso maždaug 100 mūsų eros metais, kur aprašyti visi imtynių treniravimosi ir kovų aspektai.

Egiptiečiai nebuvo vieninteliai, imtyniavę dėl sportinio intereso. Senovės Indijos civilizacijos mini imtynes epiniuose Sanskrito tekstuose V a. pr. Kr, o kiniečiai imtyniaudavo, kad kareiviai palaikytų formą taikos metu. Net Genghis Khan, superfantastiškas mongolų karvedys ir lyderis, buvo liepęs savo kariams išmokti tobulą triadą iš „trijų vyriškų menų“ – imtynių, šaudymo iš lanko ir jodinėjimo.

Kas žino kiek laiko imtynės jau egzistuoja. Priešistoriniais laikais visi tikri vyrai imtyniaudavo su aštriailčiais tigrais, o visi laisvųjų menų magistrai nesugebėdavo išgyventi išvis. Taip buvo iki tol, kol nepradėjom lepinti ir remti laisvųjų menų snarglių, kurie net pradėdavo rašyti straipsnius apie sportą. Reziume yra toks, kad kiek vyrai turėjo rankas, tiek jie imtyniaudavo. Tam, kad išspręstų ginčus, kad palaikytų formą, kad tobulintų kūną, protą ir dvasią, paruošdami juos bet kokiems išbandymams, kuriuos jiems galimai žada brutali egzistencija. Kiekviena mažytė civilizacija žemėje, kuri turėjo bent dvi smegenų ląsteles, kad jas sugebėtų patrinti vieną į kitą, nepriklausomai nuo kitų civilizacijų suvokė, kokios aukštumos gali būti pasiektos, kai jauni jų kultūros vyrai griebia vienas kitą ir pasiėmę trenkia į žemę.

Deja, kai kurios bendruomenės neturėjo tų dviejų smegenų ląstelių ir netrynė jų vienos į kitą. Kai kurios bendruomenės neturėjo net vienos smegenų ląstelės, kad ją patrintų į tuščią erdvę, užpildančią likusią vietą skirtą smegenims. Nežiūrint to, šie sociumai buvo pernelyg durni, kad išrastų imtynes ar bent racionalų atitikmenį. Vietoje to jie išrado „kovos menus“. Neapdairiai ir savanoriškai paaukoti savo gyvenimus vergovei būtų buvęs geresnis pasirinkimas šioms kultūroms, kadangi jos praktiškai neprisidėjo prie žmonijos gerinimo.

Karate

Kalbant apie beprasmius, laiką švaistančius užsiėmimus, kuriuos galima sugalvoti, karate yra antras geriausias pasirinkimas (pirmas yra mėginti įtikinti Kalifornijos Atletikos Komisiją, kad esi nekaltas). Karate buvo išvystyta mažoje Japonijos saloje, dabar vadinamoje Okinawa, bedarbių žvejų. Dėl jų prastos pozicijos bendroje feodalinės Japonijos ekonominėje struktūroje, šie nusilpę žuvautojai pradėjo vartoti savo pačių šlapimą, kad niekur nedingtų gyvybiškai reikalingi vitaminai ir medžiagos, kurių taip trūko jų dietoje. Be abejo, Japonų sociumui tai nebuvo priimtina ir galiausia žvejai-geriantys-savo-myžalus buvo ištremti į sociumo pakraščius. Norėdami atsikeršyti visiems juos ištrėmusieėms japonams, šie atstumtieji išrado unikalų kovos menų stilių, skirtą sąmonės tobulinimui ir kūno lavinimui. Deja, jie vis tiek buvo labai nusilpę ir kaulai lengvai lūžo. Jie šią problemą išsprendė spardydami oponentą silpnais kojų spyriais, o po to tiesiog vengdami kovos valandų valandas. Tokia metodika daugumą oponentų sunervindavo iki pralaimėjimo. Šitas pseudo atakų ir bėgimo, gelbėjant kailį stilius, užgimė, japonai jį adaptavosi ir priėmė žvejus į savo bendruomenę išskėstomis rankomis. Norėdami, kad visa šita istorija taptų labiau priimtina vaikams, japonai paprastai praleidžia tą vietą apie šlapimo gėrimą, kuriuo užsiiminėdavo šio „meno“ išradėjai. Tačiau sykį per pilnatį, prieš svarbias kovas, dar galima išvysti japonų karate meistrą siurbčiojantį savo šlapimą ir mėginantį taip susijungti su savo senoliais.

Tae Kwon Do

Netikėtai, nepaisant savo kuklių šaknų kaip susidorojimo mechanizmui nepilnavertiškiems japonų darbininkams, karate turėjo savo kopijuotojų. Korėja arba Japonija jr. irgi truputį norėjo to lakstymo-ratais-iki-atsitiktinio-spyrio pyrago gabalo. Korėjiečiai tik pasitaikius progai mėgina iš japonų pavogti jų kultūros dalį, tuo pačiu aršiai prieštaraudami ne tik dėl kilmės, bet ir įrodinėdami, kad jie yra geresni to specialistai. Taip buvo tada, kai Korėja importavo karate, nieko nepakeitė ir pavadino tae kwon do. Aš esu įsitikinęs, kad paraidžiui tae kwon do yra „autorinių teisių įstatymų nepaisymas“. Dėl silpnos įstatyminės sistemos rytuose (tokios silpnos, kad 94 procentai korėjiečių bylų yra išsprendžiama metant monetą), jie sugebėjo išsisukti su šia vagyste. Bet jei pažiūrėsim į pačią bazę, bus aišku, kad tae kwon do yra identiška karate. Negalima smūgiuoti į veidą? Yra. Plonytis gi, gerai vėdinantis tarpukojį? Yra. Svaiginantis arsenalas smūgių kojomis, tokių stiprių, kad galėtų nuketvirčiuoti drugelį? Dvigubas taip! Padarykite sau paslaugą – jei mėginsite nuspręsti ko imtis – karate ar tae kwon do, geriau rinkitės savižudybę.

Savate

Kadangi įsikalbėjome apie menus su smūgiais kojomis, turiu paminėti savate. Atsipalaiduokite akimirkai ir pamėginkite įsivaizduoti tokį scenarijų: gyvenate pirmoje XIX a. pusėje Prancūzijoje. Gyvenate pasiturinčiai, dirbdamas kaip batus valantis pameistrys žmogui, valančiam arklio šūdus iš purvinų Paryžiaus gatvių, ir staiga lyg iš niekur atvyksta Anglijos karalius į jūsų asmeninę erdvę ir pradeda jus koneveikti. Užsidedate savo didžiuosius šiknaspardžius batus (nublizgintus iki tobulybės) ir patraukiate aiškintis santykius su neduodančiu ramybės vyruku. Ir, svarbiausia, artima kova kumščiais yra laikoma mirtinu ginklu tuo metu Prancūzijoje (ir šito aš neišgalvojau). Ką darote? Atsakymas aiškus. Išrandate patį kvailiausia kovos stilių Europoje, kurio pagrindas – savo fainais batukais spardyti priešininką, kartas nuo karto įterpiant vieną kitą pliaukštelėjimą delnu ir apsimetant, kad buvo išrastas kovos menas. Naujiena: smūgiuoti pėdomis nėra nauja kovos menuose. Tai jau turi pavadinimą ir yra vadinama neteisinga technika.

Muay Thai

Jei ir yra tauta, kuri žino kaip spirti teisingai, tai tailandiečiai. Jie praktikavo savo traumuojančių-blauzdos-smūgių-į-šlaunį kovos meną jau visą tūkstantmetį. Legenda tokia, kad muay thai prasidėjo tuomet, kai Burmos armija pagrobė Tailando karį. Jis buvo žinomas kaip Khanom Tom ir išsikovojo kelią į laisvę nugalėdamas vieną po kito dešimt priešininkų iš Burmos. Burmos karalienė buvo sužavėta tokio jo vyriškumo, jį paleido ir dar padovanojo dvi gražias burmietes žmonas (nes taip visuomet nutinka nacionalinio genocido metu. Jei laimi kelis kikbokso susirėmimus, jie tave paleidžia. Tikrai. O ne tempia gatvėmis su virve ant kaklo už parodytą įžulumą nugalint jų karį. Ir net ne vieną, o dešimt). Bet kuriuo atveju iš šios neabejotinai tikros istorijos apie neabejotinai tikrą kovotoją neabejotinai tikrame kare ir gimė muay thai. Kovos menas, kuriame du vyrai stovi vienas prieš kitą ir spardosi iki kol kuris nors nukrenta. Jei koks nors sportas kandidatuotų tapti Mensa (ypatingi aukšto intelekto asmenis vienijanti organizacija) atletų oficialiu sportu, tai būtų būtent muay thai. Turėti kovos planą yra draudžiamą. Judėjimas į šonus ar išsisukimas nuo smūgių minusuoja taškus. Smūgių blokavimas (su kuo nors kitu, o ne su savo veidu) yra nelegalus. Vienintelis legalus/tradicinis būdas kovoti muay thai yra stovėti prieš savo oponentą kaip durniui, bombinant kojomis jo korpusą ir kartas nuo karto (greičiausia atsitiktinai) atremiant vieną ar du jo smūgius kojomis. Taigi ačiū dievui, kad šio sporto entuziastai (žmonės-kriaušės) žino korektišką spardymo techniką. Nes dievas mato, jei užsiimsi muay thai, tave spardys labai ir labai stipriai.

Boksas

Bokse bent jau leiždiama blokuoti ar išsilenkti smūgių. Boksas yra tikrų mastančių žmonių sporto varžybos. Nepatenkintas kovų be taisyklių nesąmonėmis, paplitusiomis to meto Škotijos gatvėse, John Douglas, devintasis Queensberry markizas, patvirtino naujas kovų priežiūros taisykles. „Sąžininga kova“, kaip tai buvo pavadinta, dominavo. Vyrai nebenorėjo siekti pergalės bet kokia kaina. Staiga pergalė būnant džentelmenu tapo didžiausia garbe. Taisyklės numatė pirštinių naudojimą, „sąžiningus“ šansus pasikelti, jei nukrenti nuo išsekimo ir trumpus raundus, kad vyrai galėtų atitinkamai pailsinti savo pavargusius kūnus. Persikeliam 100 metų į priekį ir dabar pirštinės yra vos šiek tiek daugiau nei dekoracija tokio stiprumo smūgiams, kad šie gali suskaldyti cementą. Skaičiavimai iki aštuonių leidžia oponentui prasibudinti ir toliau sėkmingai gauti į galvą, o trumpi raundai reiškia kovą iš visų jėgų trumpais periodais, belaukiant nokautinio smūgio. Boksas, kuris turėjo būti kilnus ir sofistikuotas sportas, tapo greitkeliu į smegenų traumas. Jei kada nors svajojai mirti ringe, tereikia dviejų dalykų. Pradėti boksuotis ir laukti.

Capoeira

Turbūt logiškiausia tada yra sukurti kovos meną su vieninteliu tikslu – kuo mažiau sužaloti savo priešininką. Atrodo kad brazilai su savo begaline išmintim, sugebėjo tai padaryti išrasdami capoeira. Capoeira buvo kovos menas, išrastas vergų iš Afrikos Brazilijoje XVIIIa. Kadangi kovos buvo griežtai uždraustos, vergams reikėjo kažkaip išsiaiškinti konfliktus (nes tais laikais nebuvo galima to padaryti iškvietus oponentą sulošti Battlefield III). Kad nebūtų pastebėti prižiūrėtojų, vergai išrado laiko mašiną, kuri leido jiems pažvelgti 300 metų į priekį, į siaubingus XXI a. paauglių judesius. Semdamiesi įkvėpimo iš nuostabių meno darbų kaip kad Bring It On, Bring It On Again ir Bring It On: Fight to the Finish, jie išvystė savo ties šokiais koncentruotą kovos stilių tam, kad tiek pasmūgiuotų vienas kitam į minkštimą, tiek paerzintų ir sukonfūzyti savo valdytojus. Jie išplėtė savo šokių-kovos sistemą iki ji tapo visuotiniu sudėtingos choreografijos perkrautu mirties šokiu, egzistuojančiu šiais laikais. Joks kitas kovos stilius (išskyrus turbūt beveik visus kitus kovos stilius) nepasižymi tokia technikos gelme, tokiu judesio efektyvumu ir tokiu plačiu arsenalu atakų, galinčių čia ir dabar užbaigti kovą, kaip capoeiros nuolatinio sukimosi į tą pačią pusę su ištiesta viena ranka ar koja, bergždžiai mėginant pliaukštelėti oponentui per šlaunį, ritualas.

Jei dabar jau akivaizdu, kad smūgiai yra absurdiškas, beprasmis užsiėmimas (taip bent jau turėtų būti, nes parašiau gana aiškiai), tuomet galbūt galvojate, „Dėde Chael, o kaip kiti graplingo menai? Ar jie irgi siaubingi?“

Judo

Atsakymas yra taip. Judo yra vienas pirmųjų mėginimų istorijoje (bet aišku ne paskutinis), laisvųjų menų magistrams išrasti kovos stilių, pakankamai minkštą jų delikačioms rankytėms, bet pakankamai kietą, kad užsitarnautų kiek kreditų gatvėje iš hipsterių draugų kavinėse. Japonas hipochondrikas Jigoro Kano pasižiūrėjo kelias NCAA finalų (imtynių, ne krepšinio) kovas ir pagalvojo - „Ar įmanoma kaip nors padaryti blogiau?“ Kano misija pavyko, užvilkus gi kita vertus heteroseksualiems atletams, įtikinus juos pasistengti „lengviau“ ir burbant apie abipusę naudą ir gerbuvį. Naują meną jis pavadino judo, o kai pasaulis pripažino, kad tai tiesiog pasyvus graikų-romėnų imtynių stilius su striukėmis, jis greitai ir bet kaip leido dviejų tipų užlaužimus, tarsi tai būtų ką nors pakeitę apskritai. Šis naujas judo menas net susilaukė palaikytojų tarptautinėje bendruomenėje, dėl ko buvo priimtas į olimpines žaidynas 1964. Šio sporto esmė – prasti priešininko permetimai užgriebiant už rankovių, ir, kiek žinau, viskas. Tai toks olimpinis sportas.

Sambo

Nenorėdama visai atsilikti nuo grobstomų Japonijos kovos menų (visi faini vaikučiai jais užsiiminėjo), Rusija nusprendė pridėti savo taip pat. Šeštajame dešimtmetyje SSSR sutarė su Japonijos valdžia, kad iškeis metų maisto normą į 5000 Judo gi. Tuomet sovietų genijai išmetė gi iš malūnsparnių virš šv. Petro aikštės ir stebėjo masinę isteriją. Tie, kurie pagavo gi ir nemirė nuo bado, tapo pirmaisiais rusiško judo daigais. Šie savamoksliai mėgino įsisavinti japonų kovos meno subtilybes palaipsniui. Deja, kadangi visi raštingi rusai buvo išsiųsti į Sibiro konclagerius, likę rusų praktikai neturėjo nei žalio supratimo kokios buvo judo taisyklės. Spėdami jie uždėjo akcentą ant kojų užlaužimų ir neleido smaugimų. Deja jie neatspėjo. Tačiau, norėdami išsaugoti švarų mundurą, rusai apsimetė, kad toks ir buvo jų planas nuo pat pradžios ir pavadino savo naują į kojų laužimus orientuotą kovos meną sambo. Ši maža tikrųjų sambo entuziastų grupelė pagimdė tiesiogine to žodžio prasme šimtus tūkstančių sambo kovotjų, kurie nepasiekė visiškai nieko šiuolaikinėje MMA.

Braziliškas Jiu-Jitsu

Bet rusai bent šį tą pakeitė. Jie atsidėkojo savo pamatinėms šaknims, pripažindami, kad judo yra sambo kovos meno ideologinis protėvis, o taip pat pakeitė kelis trivialius momentus ir pamėgino sukurti kažką naujo ir geresnio. Tiek negaliu pasakyti apie Brazilišką Jiu-jitsu. Ilga, nuobodi istorija susijusi su keliais tikrojo Gracie klano nariais, kurie mokėsi judo iš tikro japonų judo mokytojo ir per tą laiką, kol mokytojas buvo nuėjęs „didelio“ į tualetą, jie staigiai judo pervadino į brazilišką jiu-jitsu, nekeisdami nei vienos technikos, nesukurdami nei vienos taisyklės, neišrasdami nei vienos naujos. Menas tiesiog gimė iš niekur. Staigus pranešimas spaudai, naujas marketingo planas ir braziliškas jiu-jitsu paruoštas uždominuoti kovos menų pasaulį. Tam Gracie šeima (tikrieji judo vagys) išrado kovas be taisyklių, kad įrodytų „jų“ meno viršumą prieš kitus. Royce Gracie tėvas (ar pusbrolis, ar kažkas) padarė UFC 1 ir pakvietė į turnyrą krūvą nusigalavusių, nuskurdusių smūgiuotojų. Royce buvo suteiktas lengviausias kelias į čempiono titulą šiam griaunant, smaugiant ir kutenant priešininkus pakeliui į UFC auksą. Visa kita, kaip jie sako, yra istorija.

Žmonijos nuosmuko istorija, t.y. Ar šie kvailiai rimtai tiki, kad jie išrado naują kovos meną? Naują sistemą abipusiai naudingos, holistinės kovos? Šūdą. Purvu mintantys urvų gyventojai Kazachstane visus šiuos veiksmus atlikinėjo jau prieš milijoną metų. Trumpai tariant, imtynininkai tai darė pirmieji ir jie vis dar tai daro geriau.

Ir tai matyti. Imtynininkų charakteryje. Sunkiame darbe ir atsidavime, kurį jie įdeda į viską, ką daro iš pagarbos treneriams ir savo pasirinktam keliui.

Atnaujinta 2015 rugsėjo 24, Ketvirtadienis. 11:31
Daugiau šioje kategorijoje: « Muay Thai tradicijos ir ritualai

Komentarai   

+3 #3 bum 2015-09-23 16:19
gerai pralinksmino :D
Cituoti
+5 #2 anas 2015-09-22 21:05
Negražu varyt, bet kaip bebūtų ironiška, nemažai kur tenka pritart šitam plepalų maišui... Tik gal dėl kitokių priežasčių (kaip kad karate ir taekwondo, tai labiausiai iškastravo desperatiškas bandymas populiarint).
Cituoti
-2 #1 Spyga 2015-09-22 18:45
Apsisyktt ir apsykt kitus lengviausia.. ta ir daro
Cituoti

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Naujausi komentarai

  • UFC 211 turnyre paaiškėjo dviejų čempionų diržų likimai
    • Rimtas Kentas
      Kokiose rankose, ką čia kliedi? Apskritai rimtesnio ...
       
    • qquruznikas
      ehhhh uztempe Junior dos Santos truputi,taip gerai ...
       
    • ilari
      Velnias zino kaip cia bus su shitais dviem. Kad ...
       
    • stebetojaslt
      KAžin ar Cainui būtų lengva. Pas Miocic arklio jėga ...
       
    • Specūra
      Pajėgiausias Cain vienareikšmiška i, tik per fuksą ...

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!