FightClub.lt - Visa apimančios kovos su Sam McVea

Visa apimančios kovos su Sam McVea Komentuoti

Iki MMA paplitimo JAV, Brazilijoje egzistavo Vale Tudo. O prieš tai? Na o prieš tai buvo bokso legenda Sam McVea, dalyvavęs visa apimančiose kovose Australijoje.


1913m lapkričio 6os vakarą, boksininkas Sam McVea (dar rašomas kaip McVey, MacVea arba MacVey) atsidūrė Rink Hall, Lismore, Australijoje ir dalyvavo viename iš sudėtingiausių, o taip pat keisčiausių, kovų savo kaip kovotojo karjeroje. Jis čia atvyko kovoti prieš Jack Johnson ir mėginti iškovoto pasaulio sunkiasvorio čempiono vardą, bet nesigavo nei viena, nei kita. Vietoje to, jis kovojo prieš kitokį išskirtinį kovotoją, taip vadinamą Australijos jiu-jitsu čempionu viename didžiausių to laiko visa apimančių kovų. Tai buvo susirėmimas, kurį istorija beveik užmiršo. Iki pat dabar.

Sam 20McVea 20Ticket medium
McVea atvyko į Australiją 1911m rugpjūtį, kartu su kitais afroamerikiečiais boksininkais – Jack Johnson, tuometiniu pasaulio sunkiasvoriu čempionu (kuris iškovojo titulą Australijoje 1909m) ir Sam Langford, tuometiniu spalvotuoju sunkiasvoriu čempionu. Komanda buvo surinkta rėmėjo ir vadybininko D. McIntish, kurio planuose buvo sezoninis turas po šalį, kurį vainikuotų pirmoji McVea kova dėl titulo su Johnson, o jos laimėtojas vėliau susiremtų su Sam Langford.

Per keturis metus, praleistus Europoje, McVea tapo praktiškai nesustabdomas ir įsirašė 29 pergales (neskaičiuojant laimėjimo prieš Tano Matsuda, maišytoje kovoje), 2 lygiąsias ir 1 pralaimėjimą. Vienintelis jo pralaimėjimas buvo 1909 balandžio 17 prieš Joe Jeannette kovoje, kuri buvo apibūdinta kaip „geriausia kova kada nors vykusi Prancūzijoje nuo John L. Sullivan kovos prieš Charley Mitchell.“ Ankstesnėje tų metų akistatoje McVea nugalėjo Joe, siekdamas spalvotųjų sunkiasvorio karūnos. Pakartotinis susidūrimas buvo siaubingai varginantis. Ataskaitose buvo minimi 38 nokdaunai, iš kurių 27 buvo McVea prieš Jeannette. Pagaliau net deguonies balionai turėjo būti pateikti kovotojams, kad šie galėtų tęsti.

Sam McVea medium
Dėka deguonies, pumpuojamo kovotojams jų sekundantų, Jeannette ir MacVey laikėsi, nors ir svirduliuodami, 48 raundus brutaliame ir ryžtingame susidūrime šįvakar. 49 raundo pradžioje MacVey visiškai sumaitotu veidu, kuriame neliko veido bruožų ir neatsispindėjo net bejėgiška agonija, pareiškė, kad toliau tęsti kovos jis negali, todėl teisėjas laimėtoju paskelbė Jeannette. ("OXYGEN A FACTOR IN FIGHT." New York Sun, April 18, 1909)

Trečią sykį šiedu susitiko 1909 gruodžio 11. Šis susirėmimas baigėsi lygiosiomis „vos“ po 20 raundų ir Jeannette liko čempionu. Net ir neišgalėdamas atsiimti čempiono titulo, McVea tuo metu buvo akivaizdžiausias Johnson oponentas.

Sam McVea, dar žinomas kaip „Paryžiaus Dievukas“, Amerikos vadovaujančių ekspertų laikomas būsimu pasaulio čempionu. Jis jau kovojo prieš Johnson tris sykius. Du kartus akistatos vyko pilną raundų skaičių ir teisėjų sprendimu laimėjo Johnson tik po ypatingai didelių pastangų kiekvienu atveju. Trečią kartą po 19 laimėtų raundų, McVea nesėkmingai prasileido smūgį paskutinę 20 raundo minutę ir pralaimėjo. Nuo to laiko jis rungėsi ir nugalėjo visus geriausius pasaulio boksininkus, o paskutinis susidūrimas su Langford Paryžiuje baigėsi lygiosiomis po 20 raundų. ("BOXING." The West Australian (Perth), August 30, 1911)

Deja, McVea atveju, publika nebuvo taip entuziastingai nusiteikusi mokėti už dviejų afroamerikiečių kovą dėl čempiono vardo. Negalint pritraukti pakankamai didelės žiūrovų minios tam, kad būtų padengti mokėjimai sportininkams - £18,000 Johnson, £6,000 McVea ir £1,000 Langford, drauge su papildomais procentais, kova buvo tiesiog atšaukta. Johnson grįžo į JAV susirėmimui su dar viena „baltųjų viltimi“, kuri tuo metu buvo Jim Flynn.

McVea ir Langfordui stebint kaip iš jų rankų slysta galimybė susiremti su Johnson, o drauge ir pinigai, kovotojai mėgino iš situacijos išplėšti tai, kas geriausio. Jie paskelbė visą seriją dvikovų vienas prieš kitą Sidnėjuje, Brisbane ir Perth dėl spalvotųjų sunkiasvorio čempiono diržo, kurio savininku buvo Langford. McVea laimėjo pirmą kovą 1911 gruodžio 26, taip atsiimdamas titulą, o kitąmet pralaimėjo keturias kovas iš eilės „Boston Tar Baby“. Paskutinis jų susidūrimas 1913 kovo 24 baigėsi lygiosiomis, bet žala McVea kaip kovotojo, galinčio pritraukti žiūrovus, vardui, buvo jau padaryta. Langfordas galėjo turuoti po Australiją rodydamas filmus bei pasakodamas apie savo pergales, McVea turėjo grįžti prie kovos stiliaus, prie kurio jis prisiekė niekada negrįšiąs – visa apimančių kovų.

Visa apimančios kovos buvo kovos be taisyklių arba vale tudo, kaip vėliau tai tapo žinoma Brazilijoje. Australija, McVea vizito metu, buvo, ko gero, tokių kovų centru pasaulyje.

Ši sporto šaka išpopuliarėjo prieš keletą metu, daugiausia dėka dviejų konfliktuojančių jujutsukų – Ryugoro Fukishima ir profesoriaus P. W. Stevenson. Be plačiai aprašytų tarpusavio kovų serijų, abu šie sportininkai aktyviai dalyvavo susirėmimuose su imtynininkais ir boksininkais, taip įžiebdami pamišimą dėl naujo sporto – visa apimančių kovų.

Tuo metu, kai pasirodė McVea ir jo kompanionai, kovos tarp jujutsukų, imtynininkų ir boksininkų buvo gana įprastas reiškinys. Tiesą sakant ankstyvais 1911 imtynių čempionas, sunkumų kilnotojas ir kultūristas vardu Clarence Weber iškvietė kovai Jack Johnson visa apimančiai kovai, siekdamas taip įrodyti fizinę baltosios rasės viršenybę.

Toks susirėmimas, pasak Weberio, turėjo būti vykdomas pagal Pancratium (lotyniškas senovės graikų sporto pankrationo pavadinimas).

Šiose taisyklėse nieko nėra draudžiamo išskyrus kandžiojimąsi, akių badymą bei atakas į gyvybinius taškus. Visa kita leidžiama. Smūgiai į inkstus, smaugimo veiksmai, dvigubas Nelsonas bei kiti puolimo metodai, negalimi pagal skirtingas taisykles, čia buvo įmanomi.

Po to, kai Melburno rėmėjas E. F. Baker nugalėtojui pažadėjo mažiausia £5000, Johnsonas sutiko susiremti su Weberiu šioje kovoje. Tačiau dėl neaiškiu priežasčių (galbūt Weberis atėjo į protą) ši dvikova taip ir neįvyko.
Kitas, rimtesnis pasiūlymas, neužilgo atėjo iš minėtojo Profesoriaus P. W. Stevenson. Kadangi Johnsonas buvo išvykęs atgal į valstijas, jo iššūkis buvo skirtas McVea ir Langford.

 22THE GLADIATOR. 22 medium
„Aš manau, kad galiu nugalėti tiek Sam McVea, tiek Sam Langford per valandą.“ Profesorius yra labai entuziastingai nusiteikęs susitikti vieną iš dviejų spalvotųjų boksininkų, kadangi yra įsitikinęs savo galimybėmis parodyti, kad boksas, net ir tokių pajėgių oponentų atveju, savigynos situacijoje neprilygsta japonų kovos menui. Jis pasiruošęs lažintis iš kuklių £150, kad McVea ar Langfordą per 12 raundų po penkias minutes, jis privers bent septynis kartus savo oponento prašyti nutraukti raundą.
„Jie puikūs kovotojai savo srityje, bet aš kovoju jau pakankamai ilgai ir esu vis dar tos pačios nuomonės, kad su ju-jitsu, galiu nugalėti bet kokį gyvą boksininką... Neprašysiu pritaikyti jiems jokių apribojimų ar neįmanomų išlygų. Boksininkas pasirodys pagal savo tradicijas, dėvintis pirštines pagal taisykles. Aš būsiu įprastu kostiumu... Tiesą sakant, man nelabai svarbu kokias pirštines dėvės boksininkas. Jei policija leis, jis gali nedėvėti jokių pirštinių apskritai“ ("BOXING. JU-JITSU OR THE GLOVES?" Northern Advocate, Jan 12, 1912).

Tai nebuvo tylus iššūkis, nes skirtingai nuo pagyrūno Weberio ar apgaviko Tano Matsuda, „Profesorius“ buvo labai gerbiamas kovotojas, nors jo kvalifikacija ir buvo kiek įtartina. Gimęs Scone, New South Wales, Australijoje, jis teigė keliavęs į Japoniją tam, kad išmoktų ju-jitsu, nors japonai atsisakė perteikti bet kokias žinias baltajai rasei. Tačiau japonas, vardu Katama Agusia (Katsukuma Higashi), kuris buvo priverstas palikti Japoniją, Profesorių išmokė kovos meno, mainais į išgelbėtą gyvybę, kai japoną Madison Square Garden viešbutyje, New Yorke, užpuolė buldogas.
Jis taip pat teigė laimėjęs Baltųjų Jiu-Jitsu Pasaulio Čempionato aukso medalį Madison Square Garden, drauge su daugybe kitų apdovanojimų. Nepaisant jo absurdiško gyvenimo aprašymo, jis savo pasiekimais įrodė pakankamai, kad būtų Leit. Colonel Gordos paskirtas būti kariuomenės instruktoriumi ir po šiek tiek sumaišties, N. S. Wales policijos instruktorium taip pat. Be to, kad Profesorius buvo geras mokytojas, jis taip pat buvo daugiausia patirties turintis visa apimančių kovų kovotojas Australijoje, o gal ir visame pasaulyje.


Paskutinius kelis metus jis susirėmė su daugybe jiu-jitsukų, imtynininkų ir net boksininkų ir, išskyrus dvikovų serijas prieš amžiną priešą Fukishimą, paprastai visas kovas laimėdavo.

Profesorius Stevensonas nugalėjo „Son“ Reynolds, sunkiasvorį bokso čempioną iš Broken Hill. Sąlygos buvo „viskas leidžiama“, nustatant geriausią po 9 raundų, kurių kiekvienas po tris minutes. Antras raundas vyko iki galo, tačiau Stevensonas padarė savo kituose raunduose, kol galiausia šeštame raunde rankos laužimu išsuko Reynoldsui alkūnę ir po 17 sekundžių raunde kova baigėsi.

Professor Stevenson and His Police Pupils medium
Iš originalaus Profesoriaus Stevensono iššūkio nieko nesigavo, nes jį ignoravo tiek McVea, tiek Langfordas, kurie buvo užsiėmę savo pačių santykių aiškinimusi tuo metu. Tačiau 1913 rudenį, atsirado dar viena galimybė, kuomet Sam McVea atvyko į Lismorą, New South Wales, kartu su savo treneriu Peter Felix ir trupe estrados artistų, pasiruošusių renginiui Rink Hall. Scenoje McVea ir Felix darė parodomąsias kovas ir susitikinėjo su vietiniais boksininkais parodomuosiuose mačuose. Likimas lėmė, kad tuo metu Profesorius Stevensonas buvo mieste ir tame pačiame teatre vykdė savo parodomąsias kovas. Spalio 28 jis viešai atnaujino kvietimą kovai.

Sam McVea pasirodymo metu Rink Hall praeitą naktį, tamsusis boksininkas buvo viešai iškviestas į kovą Ju-jitsu prieš boksą, bokso čempiono, Profesoriaus Stevensono, kuris vietiniams gerai žinomas. Iššūkis buvo pradėtas nuo £25, tačiau tokia suma pasirodė per menka. Ji buvo padidinta iki £100 ir priimta. ("JU-JITSU" Northern Star (Lismore, NSW), October 1, 1913.)

McVea vadybininkas, Albert Morrow, susitiko su Stevensonu Royal Hotel vienuoliktą vakare, kad apkalbėtų visas kovos detales, kuri buvo planuojama pirmą sekančio mėnesio savaitę. Turėjo būti kovojama ant jiu-jitsu kilimo ir kova susidėtų iš penkių minučių raundų su trijų minučių pertraukomis tarp jų. Kiekvienas raundas būtų laikomas atskira kova ir kovos laimėtojas būtų nuspręstas pagal tai, kuris laimėjo daugiau raundų. Buvo sutarta, kad kiekvienas kovojantysis „laikytųsi savo atitinkamo kovos mokslo taisyklių“ – Profesorius mūvėtų gi, o McVea būtų su pirštinėmis. McVea galėjo smūgiuoti Stevensonui bet kokioje pozicijoje, kurioje priešininkas galėjo būti puolimas, nesvarbu, stačiomis, klūpant, gulint ar pan. Stevensonui nebuvo leidžiama spirti į širdies plotą ir tiesūs smūgiai į kūną.

£100 lažybos, didelė suma daugumai dirbančių to meto žmonių, bet smulkmė prizininkams kaip kad McVea, buvo įprasta gudrybė tais laikais tarp boksininkų ir imtynininkų, siekiant padidinti susidomėjimą. Tikrasis užmokestis už kovą buvo skaičiuojamas nuo bilietų. Dėl to buvo manoma, kad turnyras nebus sąžiningas. Kaip vienas laikraštis rašė – „žurnalistas nugirdo, kad suma bus didesnė nei £100 ir dėl varžybų baigties susitarta iš anksto“.

Sam McVea and Staff medium
Kova tarp dviejų bokso ir jiu-jitsu čempionių, vyko Rink Hall, lapkričio 6-os, ketvirtadienio, vakarą. Kelios parodomosios bokso kovos, kuriose dalyvavo vietiniai Lismore kovotojai, padarė įžangą pagrindinei kovai, kuri prasidėjo iškart po 9ių vakaro. Stevensono, kuris svėrė mažiau nei 70kg, kampe buvo jo mokinys bei padėjėjas Jack Ross. McVea, daugiau nei 20kg sunkesnio boksininko, kampe buvo treneris Peter Felix. Jerry Mahony skaičiavo laiką, o teisėju buvo buvęs šveicariškų imtynių čempionas, dirbantis inžinieriumi Lismore, Gus Hillman.

Po pirmo raundo pradžios paskelbimo, Stevensonas persivertė kūlvirsčiu ringe ir išsitiesęs sugriebė McVea kulkšnį... Atrodė, kad McVea galėtų tiesiog sulaužyti Stevensoną pagal šių sudėjimų skirtumus, bet tie, kurie žiūrėjo iš arti, matė, kad McVea kulkšnis palaipsniui vis labiau sukosi. Šis ne tik negalėjo susmūgiuoti oponentui, bet praktiškai nebegalėjo išstovėti. McVea nugriuvo ir Stevensonas įsikybo į McVea, pagriebė jo dešinę ranką ir McVea sutapšnojo pasiduodamas.

McVea vs Stevenson medium
Stevensonas laimėjo pirmą raundą per mažiau nei 2 minutes. Kiti keli raundai vyko pagal panašų modelį – Stevensonas nugriaudavo McVea ant tatamio kur atlikdavo skausmingą veiksmą ir laimėdavo per maždaug 2 minutes. Antrame raunde Stevensonas nugriovė McVea ant žemės toje pačioje vietoje kur ir prieš tai, atliko smaugimo veiksmą ir atrodė, kad iš šios pozicijos galėtų pasmaugti McVea. Šis vėl pasidavė. Trečiame raunde Stevensonas pargriovė McVea su savim ir atliko rankos laužimo veiksmą. Aišku, McVea nieko nelaukęs pasidavė. Ketvirtame raunde, Stevensonas pargriuvo ant žemės ir liko gulėti, kviesdamas atakuoti. McVea pasviro į priekį, o Stevensonas sugriebė šio ranką ir nusitempė priešininką žemyn, kur kojomis apėmė McVea kaklą, padarydamas tarsi žirkles ir taip privertė jį dar sykį pasiduoti.

Po keturių raundų ir praktiškai pralaimint kovą, žiūrovai pradėjo klausinėti ar McVea tikrai atiduoda visą save kovai. Buvo aišku, kad Profesorius darė beveik visą sunkų darbą. Jei šis sunkiai šnopavo ir gausiai prakaitavo, tai McVea atrodė toks pat šviežias kaip ir prasidėjus kovai. Boksininkas sugebėjo šiek tiek susmūgiuoti kaire ir iš apačios antrame ir trečiame raunde bei smūgiuodamas kelis stiprius smūgius į Stevensono korpusą ketvirtame raunde, bet tai buvo nieko svarbaus ar pavojingo.

Nei vieno kovotojų indėlis nebuvo sutiktas džiugiai. Sporadiški aplodismentai buvo tuoj pat užgožiami nepasitenkinimo šūksnių. Tačiau daug kam atrodė, kad McVea praleido daugybę progų lengvai užbaigti kovą ir nugalėti oponentą. Kiti, ko gero nuovokesni, žiūrovai buvo atlaidesni McVea prastokam pasirodymui. McVea buvo atsargus, nes dar sekundei būti neatsargiam reiškė pralaimėjimą talentingam jiu-jitsu priešininkui.
Tačiau kad ir kokia kritika buvo siunčiama McVea atžvilgiu, visa ji baigėsi sensacingame penktame raune.

Stevensonas lengvai pagriebė McVea kaklą, tačiau pastarasis atrodė tam pasiruošęs. Jis išsitiesė drauge su Stevensonu ir šiam vis dar tvirtai besilaikant priešininko, susmūgiavo keletą stiprių smūgių šiam į pilvą. Smūgiai buvo išties stiprūs ir Stevensonas atsikabino. Tuomet McVea puolė į darbą ir per atstumą nusitaikė į Stevensono galvą. Keli smūgiai iš kairės į smakrą ir Stevensonas tris sykius parpuolė ant tatamio – du sykius keturioms sekundėms ir sykį aštuonioms. Stevensonas pakilo labai svirduliuojantis ir McVea puolė šio pribaigti. Tačiau Stevensonas vėlgi nusitempė McVea ant tatamio. McVea, nors ir gulėdamas, toliau siuntė stiprius smūgius šiam į veidą ir kūną. Stevensonas apsivertė ir McVea nieko nelaukdamas tris sykius stipriai susmūgiavo šiam į sprandą ir Stevensonas atsijungė.

Stevensono padėjėjai, negalėdami atgaivinti šio laiku sekančiam raundui, nusprendė išmesti rankšluostį. Tai buvo sutikta švilpimu iš minios, o ypač Stevensono fanų, įsiaudrinusių, kad šis bus paskelbtas nugalėtu nors laimėjo keturis raundus iš penkių.

sam mcvea paris-226x517 medium
Vėliau McVea paaiškino savo strategiją (Stevensonas, pranešta, nebuvo pajėgus kalbėti su spauda). Susipažinęs su jiu-jitsu, jis specialiai buvo ypatingai atsargus, norėdamas, kad smulkesnis Stevensonas nuvargtų, o tuo pačiu pats McVea nesusitraumuotų. Galiausia penktame raunde Stevensonas atsivėrė ir McVea tuo pasinaudojo, įrodydamas, kad šio strategija buvo tinkama.

Daugiau niekada Sam McVea nesikovė prieš ju-jitsu priešininką, o vietoje to koncentravosi ties boksu. Jis papuolė į sporto garbės lentą su rezultatu 65-16-12. Ir 2-0 visa apimančiame sporte.

 

Originalus straipsnis: http://www.bloodyelbow.com/2013/2/18/3993346/martial-chronicles-sam-mcvea-MMA-Australia-Ju-Jitsu-Boxing/in/3402165

Atnaujinta 2015 rugpjūčio 14, Penktadienis. 12:06

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Naujausi komentarai

  • UFC 211 turnyre paaiškėjo dviejų čempionų diržų likimai
    • Rimtas Kentas
      Kokiose rankose, ką čia kliedi? Apskritai rimtesnio ...
       
    • qquruznikas
      ehhhh uztempe Junior dos Santos truputi,taip gerai ...
       
    • ilari
      Velnias zino kaip cia bus su shitais dviem. Kad ...
       
    • stebetojaslt
      KAžin ar Cainui būtų lengva. Pas Miocic arklio jėga ...
       
    • Specūra
      Pajėgiausias Cain vienareikšmiška i, tik per fuksą ...

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!